Gengi, laun og framlegš ķ sjįvarśtvegi

Gengi, laun og framlegš ķ sjįvarśtvegi Aš undanförnu hefur veriš nokkur umręša um aušlindaskatt og framlegš ķ sjįvarśtvegi, m.a. ķ kjölfar žess aš

Fréttir

Gengi, laun og framlegš ķ sjįvarśtvegi

Gylfi Arnbjörnsson
Gylfi Arnbjörnsson
Aš undanförnu hefur veriš nokkur umręša um aušlindaskatt og framlegš ķ sjįvarśtvegi, m.a. ķ kjölfar žess aš Hagstofa Ķslands birti nišurstöšu sķna um afkomu ķ sjįvarśtvegi fyrir įriš 2010. Ķ žessari umręšu hafa menn dregiš ansi vķštękar įlyktanir śt frį afkomu sjįvarśtvegs frį hruni, afkoma sem fyrst og fremst į sér skżringar ķ falli krónunnar fremur en framleišni eša raunverulegrar veršmętasköpunar.Bęši finnst mér fręšimenn ganga allt og langt ķ aš skilgreina žessa miklu framlegš sem einhver grunn aš įlagningu aušlindaskatts og eins hafa stjórnmįlamenn gripiš žetta į lofti og įforma aš skattleggja žessa framlegš verulega. Žó Alžżšusambandiš telji mikilvęgt aš žjóšin fįi notiš žeirra veršmęta sem sjįvarśtvegurinn gefur af sér, er jafnframt mikilvęgt aš skoša žessi mįl ķ samręmi viš žaš ójafnvęgi sem einkennir okkar žjóšarbśskap. Hér žurfa menn aš staldra ašeins viš. 

Į mynd 1 mį sjį verga hlutdeild fjįrmagns (EBITDA) eša framlegš ķ fiskvinnslu sl. 10 įr. Žau įrin sem krónan er ķ žokkalegu jafnvęgi var framlegšin į bilinu 7-9% af tekjum, en žau įr sem gengi krónunnar féll, meira en tvöfaldast framlegšin. Žetta geršist įrin 2001, 2006 og 2008-2010. 

Mynd 1.


 
Heimild: Hagstofa Ķslands, eigin śtreikningar

Ef žessi mynd er skošuš śt frį hlutfalli launa ķ fiskvinnslu af vinnsluvirši, ž.e. heildartekjur aš öllum ašföngum frįdregnum, kemur ķ ljós aš žau įr sem jafnvęgi rķkir er hlutfall launa frį rśmlega 60% og upp ķ rśmlega 70% af vinnsluvirši. Hęst var žetta hlutfall 2005 og 2007 žegar gengi krónunnar var ķ hęstu hęšum. Žau įr sem gengi krónunnar hefur falliš lękkar žetta hlutfall undir 40% af vinnsluvirši sem endurspeglar įgętlega afleišingar sveigjanleika krónunnar. Meš gengisfellingunum er ķ reynd veriš aš lękka launin.
 
Mynd 2.
 


Žaš er hins vegar įleitin spurning hvernig viš eigum aš fara aš žvķ aš endurreisa jafnvęgiš ķ atvinnulķfinu, ekki bara milli launa og fjįrmagns ķ fiskvinnslu heldur ekki sķšur milli śtflutningsgreinanna og annarra atvinnugreina. Ķ žessu samhengi er mjög varasamt aš ganga śt frį žvķ aš nśverandi framlegšarstig fiskvinnslunnar eša annarra śtflutningsgreina verši óbreytt. Nś žegar er raungengi krónunnar aš hękka meš žvķ aš veršbólga hér er helmingi hęrri en ķ nįgrannalöndum okkar. Aš sama skapi mun žetta framlegšarstig leiša til launaskrišs ķ śtflutningsgreinunum sem einnig hękkar raungengi krónunnar og žrżstir genginu nišur. 

Žessar ašstęšur eru okkur Ķslendingum ekki framandi žvķ žęr komu ęši oft upp hér į įrum įšur og endušu alltaf meš žvķ aš gengiš sveiflašist ķ hina įttina. Žaš varš į endanum allt of sterkt sem kallaši į ašra ,,gengisleišréttingu‘‘. Hér stöndum viš frammi fyrir vali milli tveggja mismunandi leiša. Annars vegar aš fara hina gamalkunnu leiš vķxlverkunar launa og gengis meš veršbólguskrśfu sem afleišingu eša hitt aš styrkja gengi krónunnar į markaši og koma į betra jafnvęgi bęši innan śtflutningsgreinanna en ekki sķšur milli atvinnugreina. Ķ ašdraganda sķšustu kjarasamninga var tekist į um žessar tvęr leišir og vildu sumir fara žį leiš aš hękka laun ķ śtflutningsgreinunum mun meira en ķ öšrum greinum vegna góšrar afkomu ķ śtflutningsins. Sögulega séš hefur alltaf veriš įkvešiš samhengi į milli framleišni og launa. Žegar hįtt stig framleišni bętir afkomu fyrirtękjanna er ekki óešlilegt aš starfsmenn viškomandi fyrirtękja njóti žess ķ hęrri launum – enda veršur žessi framleišni oftast til meš beinni žįtttöku starfsmanna. Mįliš er hins vegar aš grķšarlegur afkomubati śtflutningsgreinanna hefur ekki nema aš litlu leiti oršiš til vegna framleišni. Įstęšan er fyrst og fremst fall krónunnar sem allir landsmenn og ašrar atvinnugreinar hafa mįtt borga fyrir meš hękkušu veršlagi og lakari afkomu.

Žess vegna vildi lang stęrsti hluti ašildarsamtaka ASĶ fara hina leišina, aš stušla aš styrkingu krónunnar og skila hluta af veršbólguskotinu aftur til baka meš lękkun į veršlagi. Ķ gildandi kjarasamningum er žetta markmiš sett fram ķ forsendum kjarasamninganna, en gert er rįš fyrir aš gengisvķsitala ķslensku krónunnar hafi lękkaš nišur fyrir 190, sem žżšir aš hśn styrkist um 15% til loka įrsins 2012.  Ķ lok sķšasta įrs hafši krónan styrkst örlķtiš frį gerš kjarasamninganna og góšar vonir stóšu til aš žetta ferli vęri komiš ķ gang. Upp śr įramótunum fór krónan hins vegar aš veikjast aftur og nś žarf hśn aš styrkjast um rśm 20% frį nśverandi stöšu til aš žessi forsenda standist.

Į myndunum mį sjį hvaša įhrif žaš hefši į bęši framlegš sem hlutfall af tekjum og hlutfall launa af vinnsluvirši ef žetta markmiš kjarasamninga um styrkingu krónunnar į markaši nęšist. Einnig hefur veriš tekiš tillit til žess aš laun ķ fiskvinnslu byggja į aš mestu į launatöxtum sem hękkušu umfram almennar launabreytingar ķ sķšustu samningum og einnig aš bónuskerfi ķ fiskvinnslu hafa veriš endurskošuš til hękkunar. Launahękkanir ķ greininni eru žvķ meiri en sem nemur almennum hękkun launa. Gangi žessar forsendur eftir mun framlegš ķ fiskvinnslu lękka śr 15-20% ķ 9,5% sem er mikil lękkun en skilur greinina samt eftir yfir mešaltali. Hlutur launa ķ vinnsluvirši hękkar hins vegar śr 40% ķ um 65% sem er ešlilegt langtķma jafnvęgi. 

Slķk ašlögun gengis myndi lękka vķsitölu neysluveršs og auka kaupmįtt alls almennings ķ landinu sem aftur mun stušla aš bęttri afkomu verslunar- og žjónustu auk innlends išnašar sem aftur myndi skila rķki og sveitarfélögum verulegum tekjum.

En af hverju er žetta ekki aš gerast? Hvernig stendur į žvķ aš mikil afkoma į vöru- og žjónustuvišskiptum skilar sér ekki ķ styrkingu krónunnar? Įstęšan er einföld. Landiš bżr viš grķšarlega skekkju ķ gjaldeyrisjöfnušinum. Eftir margra įra innstreymi gjaldeyris žar sem erlendir fjįrfestar – aš stórum hluta erlendir vogunarsjóšir – keyptu vešskuldabréf ķ krónum. Föllnu bankarnir og eigendur žeirra tóku žennan gjaldeyri og fjįrfestu austan hafs og vestan en žęr fjįrfestingar hafa aš stórum hluta tapast. Žvķ er žessi gjaldeyrir ekki lengur til en eftir sitja erlendir fjįrfestar meš ķslensk skuldabréf sem žeir geta ekki selt fyrir gjaldeyri – eru lęstir inni ķ hagkerfinu vegna gjaldeyrishafta. Hingaš til hefur veriš tališ aš umfang žessa vanda vęri į bilinu 450-500 milljaršar króna en eftir aš žokan yfir eignum skilanefnda hinna föllnu banka hefur veriš aš lyfta sér hefur komiš ķ ljós aš žar eru einnig umtalsveršur krónueignir sem aš stórum hluta fara til erlendra kröfuhafa. Žvķ gęti žessi snjóhengja veriš tvöfalt stęrri en tališ hefur veriš. 

Žaš er žessi staša sem kerfisbundiš kemur ķ veg fyrir aš krónan geti nįš jafnvęgi. Óžolinmęši erlendra kröfuhafa er mikil sem sést best į žvķ aš gengi evrunnar į svoköllušum aflandsmarkaši hefur veriš į bilinu 250-260 kr. samanboriš viš 162 kr. į opinberum markaši Sešlabankans. Vegna gjaldeyrishafta og svartsżni į framtķš krónunnar hefur hśn veriš mjög sveiflukennd og er nś ķ veikingarfasa sem spįš er aš geti varaš fram į sumar. Žaš žżšir aš veršbólgan mun įfram verša talsvert hęrri en ķ nįgrannalöndum okkar og lķkur aukast į žvķ aš Sešlabankinn hękki vexti frekar. Hver mįnušurinn sem lķšur viš žessar ašstęšur gerir styrkingu į nafngengi krónunnar ólķklegri en hękkar raungengi engu aš sķšur. Lķši žetta įr įn višbragša munu žessar ašstęšur hins vegar gera žaš aš verkum aš forsendur kjarasamninga um gengi og veršlag bresta og žį er óhjįkvęmilegt annaš en aš tekist verši į um launahękkanir fyrir launafólk til aš vega į móti rżrnun kaupmįttar. 

Žaš veršur žvķ ekki annaš sagt en aš viš séum ķ įkvešnu kapphlaupi viš tķmann til aš koma ķ veg fyrir žessa atburšarrįs. Ferliš er algerlega fyrirsjįanlegt. Žvķ er mikilvęgt aš sérfręšingar Sešlabanka og stjórnvalda grķpi til ašgerša. Žį žarf rķkisstjórnin aš móta stefnu sem hefur žann slagkraft sem kemur ķ veg fyrir žetta. Viš megum ekki fljóta sofandi aš feigšarósi lķkt og viš geršum įrin 2006-2008. Leišin sem er okkur fęr er tvķžętt. Ķ fyrsta lagi veršum viš aš auka tiltrś bęši okkar sjįlfra og umheimsins į žvķ aš viš munum komast upp śr öldudalnum. Žaš gerum viš hins vegar ekki meš einhverju PR įtaki į borš viš ,,inspired by Iceland‘‘ heldur veršur aš fjįrfestingar ķ veršmętasköpun og śtflutningsstarfsemi – einkum erlendar fjįrfestingar – sem auka hagvöxtu til mikilla muna. Slķk ašgerš mun hvoru tveggja ķ senn auka innflęši gjaldeyris į mešan į framkvęmdum stendur og auka gjaldeyristekjur til lengri tķma. Ķ öšru lagi veršum viš aš leggja įherslu į aš nį samningi um okkar brżnustu hagsmunamįl ķ višręšum viš ESB sem gerir okkur kleyft aš samžykkja ašildarsamning, komast ķ skjóliš af myntsamstarfinu innan ERM-II og ķ framhaldi af žvķ taka upp evru.

Athugasemdir

03.desember 2020

Sk Sigló ehf.

580 Siglufjöršur
Netfang: sksiglo(hjį)sksiglo.is
Fylgiš okkur į Facebook eša Twitter

Póstlisti

Skráðu netfangið þitt á póstlistan okkur.

Įbendingar

Ertu með ábendingu fyrir síðuna eða góða frétt? Sendu okkur þá póst og við könnum málið.

Sendu póst